Kruvinos žvaigždės - III.I Alex
Durims netikėtai prasivėrus tarpduryje išvydau vidutinio ūgio stamboko sudėjimo vyrą. Jo potrumpiai kirpti rudi plaukai, kiek panašesni labiau į pilkus nei rudus, neklusniai stovėjo, tamsus maišeliai po akimis bylojo apie bemiegę naktį, mėlynos akis liūdnai stebėjo mano veidą, o raudonos lūpos šypsojosi palengvėjimo kupina šypsena.
-Sveikas, tėti, - nekaltai pasisveikinau.
-Tik tiek tepasakysi? - tėčio balsas neskambėjo piktai, kaip aš tikėjausi, jo tone galėjau išgirsti tik nusivylimą, kurio atspindį regėjau ir akyse.
-Atsiprašau, - tyliai numykiau, dalis manęs tikėjosi, jog to užteks, bet kita suvokė - audra dar ateis. - Aš nenorėjau, tiesiog mes užsisėdėjom, vėliau užsnūdau ir…
-Ir kas čia tave taip gabiai užmigdė? - atšiaurus vyro balsas nutraukė mano atsiprašymą. Tik po kelių sekundžių supratau ką jis turėjo omenyje.
-Aš taip nesielgiu, - puoliau gintis suvokusi, kad tėvas mano, jog praleidau naktį su kažkuo dulkindamasi.
-Tau geriau žinoti, - jo balse nebejutau jokių emocijų, žvilgsnis tapo tuščias, - man reikia į darbą, - mano nuostabai, tėtis apsisuko ir dingo už posūkio į virtuvę. Stovėjau sustingusi priešais namų duris tarsi laukdama kol jis sugrįš ir apkabinęs pasakys, jog džiaugiasi kad man viskas gerai, tačiau tėtis negrįžo. Taip stypsodama pasijutau kvailai, tad greit užtrenkus duris nusliūkinau į savo kambarį, viduje kirbėjo mintis nueiti pas tėvą ir pabandyti ištaisyti situaciją, tačiau dušas ir švarus drabužiai šaukė mane iš asmeninio pragaro, tam atsispirti nepajėgiau.
…
Išlindusi iš garuojančio dušo ir įtrynusi kūną losjonu jaučiausi it naujai gimusi, o ant švaraus kūno apsirengusi juodus neriniuotus apatinius, trumpus džinsinius šortukus ir raudoną maikutę ant petnešėlių su užrašu sexy soul - it feniksas prisikėliau iš pelenų. Beveik tiesiogine to žodžio prasme.
-Tėti! - šūktelėjau išlindus iš savo kambario, tačiau jis neatsiliepė. Pirštais kedendama drėgnus plaukus apėjau visą butą, bet viskas ką radau tebuvo raštelis paliktas ant virtuvinio stalo skelbiantis: „Kalba dar nebaigta”.
-Neišgąsdinai, - piktai pavarčiau akis. Supratau, kad šį kart neužteks graudaus žvilgsnio ir liūdno balselio maldaujančio pasigailėjimo, vieną supratau aiškiai - tėvas įsiutęs, ko beveik nesimatė man grįžus.
Išmečiau raštelį į šiukšlių dėžę ir dainuodama Esmee Denters daina Outta Here įsisukau į šaldytuvo turinį, kaip ir tikėjausi, jame radau gazuoto vandens ir šokoladinio pudingo. Nugvelbus buteliuką vandens ir porą dėžučių pudingo grįžau į savo kambarį, kur padėjus maisto atsargas ant naktinio staliuko, čiupau savo instrumentą ir prijungus elektrinę gitarą prie stiprintuvo užsiropščiau ant lovos. Pulteliu įjungus namų kino sistemą ir įsijungus Christina Vidal - Take Me Away dainą pradėjau pritarinėti jai, iš pradžių lėtai, negarsiai brazdinau stygas, bet priėjus gitaros solo įsijaučiau į dainą. Pasišokinėdama ant lovos grojau itin pamėgtą dainą, kuria, deja, greit nutraukė tūžmingas daužimas į lubas iš viršaus.
-Nuobodos! - sušukau užvertus galvą. Susierzinus, kad savo pačios namuose negaliu ramiai mėgautis muziką nusikabinau gitarą ir padėjau ją į dėklą. Išsitiesusi didžiulėje lovoje nuo naktinio staliuko pasiėmiau pudingą su gazuotu vandeniu, iš po nugaros išsitraukusi distancinį pultelį išjungiau muziką ir įsijungiau televizorių. Kurį laiką be tikslo junginėjau kanalus, kol galiausiai pataikiau ant keisto, tačiau įmanomo žiūrėti filmo, bet dar net nespėjus įpusėti jo žiūrėti užsnūdau.
Pabudau tik tuomet, kai kažkas pradėjo belsti į kambario duris.
-Ko? - irzliai šūktelėjau trindamasi akis.
-Reikia pakalbėti, - į mano erdvę įžengė tėtis, kitaip nei ryte, jis atrodė piktas.
-Kas dabar? - suinkščiau nusivylusi.
-Tai gal paaiškinsi kur basteisi visa nakti? - vyro balsas pakilo keliomis oktavomis, migdolo formos akys prisimerkė, o raudonos lūpos net pabalo nuo stipraus spaudimo.
-Juk sakiau, užsisėdėjau su draugais, vėliau užsnūdau, - pradėjau savo kalbelę net nežvelgdama į tėvą, - juk esu sveika ir gyva. Nėra ko nerimauti, - nuraminau vienintelį savo šeimos narį ir atsisukusi pažvelgiau tėčiui akis gailiu, šunyčio žvilgsniu.
-Ir tu manai aš patikėsiu? - pirma kart jo nepaveikė mano pastangos.
-Aš nesuprantu, ko tu pyksti, juk nieko blogo nepadariau, - nepavykus vienai, ėmiausi kitos - niurzgėjimo taktikos.
-Ak nepadarei, o kaip tai, jog basteisi velniai žino kur ir nebuvai šiandien mokykloje! - nustebau kaip greit tėvo akyse užsiplieskė įsiūtis, kurio anksčiau dar neteko išvysti.
-Niekas nemirė, - nenusileisdama atkirtau. Nenorėdama jo daugiau klausytis iš pašonės pasiėmiau namų kino pultelį, įsijungusi Lady Gagos daina Marry The Night padidinau garsą iki maksimumo, jog tik nereiktu klausytis kvailų pamokslu apie šlykštų elgesį. Esu kas esu, jis neturi teisės to keist.
-Nedrįsk manęs ignoruoti, - staiga iš mano ranku grubiai buvo atimtas distancinis ir muzika nutilo, - aš tavo tėvas, Alex, patinka tau tai ar ne, - žodžiai it peiliai susmigo į širdį, net žioptelėjau iš nuostabos. Negalėjau nieko pasakyti, net ir nebandžiau, sunkiai suvokiau faktą, kad tėvas mano, jog jo nemyliu.
-Išeik! - užklykiau ne savu balsu ir pašokusi iš lovos pirštu parodžiau į duris, - tuoj pat, - paraginau palikti mane vieną, kai vyras vis dar nieko nesuprantančiu žvilgsniu spoksojo į mane. - Lauk! - paskutini kart suspigau ir jis lėtai apsisukęs pajudėjo durų link.
-Tau namų areštas, - sustojęs tarpduryje tarstelėjo ir išėjo po savęs uždarydamas duris. Mažas žvėriukas drebantis mano viduje norėjo eiti paskui ir kovoti už savo teises bei namų arešto beprasmybę, tačiau kūnas pradėjo nevalingai drebėti ir susmukau ten, kur stovėjau. Po to, kai dar kūdikystėje šeimą paliko mama be tėčio daugiau nieko neturėjau, o tai, jog jis manosi esąs man nereikalingas skaudino labiau nei galėjau pagalvoti. Ašaros viena po kitos pradėjo byrėti iš akių, sūrus vandens lašiukai ritosi per skruostus ir kapsėjo ant sulenktų kojų.
-Tai ne aš, - sukuždėjau sau paskatinamai, - aš neverkiu.
Atbula ranka nusivaliusi veidą atsistojau ir nuėjusi užrakinau kambario duris. Priglaudusi galvą prie durų įsiklausiau, tik įsitikinusi, kad tėvas nesiartina skubiai nuėjau prie sieninės drabužių spintos, jos apačioje laikiau įsirengusi slėptuvę su įvairiausiais daiktais, ten galėjau rasti nuo cigarečių ar žolės iki viskio ar degtinės. Iš rožinės žaislų dėžės su princesių atvaizdais išsitraukiau butelį škotiško viskio ir įgrūdus seifą atgal į spintos gilumą, uždariau duris ir grįžau į lovą…
Po kelių valandų, kai miestą užklojo nakties šydas ir kaimynų katinas pradėjo kniauksėt gretimam bute, jau buvau spėjus prisigerti ir išsiblaivyti, todėl kankindamasi vakarą leidau sėdėdama namie, kai tuo tarpu troškau linksmintis su draugais, kiurksodama priešais televizorių ir beprasmiškai junginėdama kanalus, kai mano dėmesį patraukė svarbus, ar bent jau taip skelbė moteriškos išvaizdos žinių vedėjas, pranešimas.
“-Nakty iš sekmadienio į pirmadienį buvo rastas sudraskytas trisdešimt aštuonerių metų vyro kūnas. Patologų išvados dar nežinomos, nors policija spėja, kad vyras buvo užpultas žvėries,” - akivaizdžiai vaidindamas susirūpinusi kalbėjo vyras, kuri vis dar norėjau vadinti moterimi. ” - Miesto gyventojų prašome būti atsargiais ir sutemus nevaikščioti po miestą tol, kol nebus sugautas pasiutęs žvėris”
-Čia tam žvėriui reiktu vengti manęs, o ne man jo, - nusijuokiau iš savo pokšto ir perjungus kanalą nutrenkiau distancinį pultelį ant grindų. Nuobodžiaudama žvilgtelėjau į laikrodį kabanti ant sienos ir nustėrau, rodyklės rodė lygiai vidurnaktį, sutrikus žvilgtelėjau pro neuždengta langą, bet viskas ką mačiau tebuvo tamsa. Pakilusi iš lovos užtraukiau užuolaidas ir iškeliavau į dušą, eidama pro tėvo kambarį pamąsčiau, kad galbūt reiktu užsukti pažiūrėti kaip jis, tačiau atsisakiau šios mintis. Išsivaliusi dantis ir persirengus naktinius atsiguliau į sujauktą lovą. Tai buvo dar vienas dalykas, kurio nepakentė tėtis, tai mano netvarkingumas.
Vis dar liūdėdama dėl barnio sunkiai atsidusau ir nužvelgiau tamsoje skęstantį kambarį, dairiausi po tamsą tol, kol akių vokai apsunko ir galiausiai užmigau…
***************************
Žmonės, kurie skaitote šią istoriją, būtume labai dėkingos, jei išreikštumėte savo nuomonę komentaruose, nes jūsų nuomonė mums labai padėtu tobulėti…
Amžinai Jūsų Pamišėlės - Any* & Eleco
Rodyk draugams
2012-01-06 00:08
Istorija man labai patinka, bet skaityti iš merginos pusės man įdomiau
2012-01-06 00:52
2012-01-07 20:41
O man labiau patinka Kristiano dalys. Mano subjektyvia nuomone Alex dalyse mintys labai padrikos ir skaitydama negaliu įsijausti, tiesiog stengiuos perskaityti greičiau ir pereiti prie kito skyriaus. Aišku, tobulų nėra ir tobulėti visi turim kur, tad tikiuosi, kad judvi toliau kryptingai judėsit link tikslo ir spaudžiu dešinę už pastangas

Pačios istorijos siužetas gana įdomus, man pačiai smalsu, kaipgi jūs tas Nimfas įsivaizduojat ir ar labai jos nuo mano vaizduotės skiriasi
Žodžiu, paskaitinėsiu aš jūsų kūrybą - smagu pažiūrėti kaip sekasi ir iš tiesų įdomu, kokie įvykiai laukia herojų.
2012-01-11 11:11
patiko, ačiū
2012-01-18 09:11
idomi istorija. patiko:)
2012-02-02 14:56
Įdomi istorija, bet visgi labiau patinka Kristiano pusė, nes Alex pasakoja paprastas buitines dramas, kurios jau gan įgrisę, o Kristianas atveria visai kitokį pasaulį