Kruvinos Žvaigždės - VII. Alex
Sėdėdama draugų apsuptyje jaučiausi it nesava. Iš galvos vis nedingo matyti vaizdai. Vaizdai, kurių nesugebėjau paaiškinti jokia logiška mintimi, o apkaltinti stiklinės viskio negalėjau, tai būtu žema.
-Einu pašokt, - pranešiau draugams, kurie nelabai kreipė dėmesį į mane, ir patraukiau šokių aikštelės link. Maniau, jog įsivažiuoti bus sunku, tuo labiau vienai, tačiau vos įsiklausius į muzikos ritmą kūnas pats pradėjo judėti. Leidau sau pamiršti visas problemas, tarsi jų net nebūtu, lyg būtu išspręstos ar išnykusios.
Staiga mane iš minčių pažadino tvirtos rankos nusileidusios ant klubu, šiek tiek žvilgtelėjus per petį išvydau vidutinio ūgio tamsiaplaukį vaikiną akimis nurenginėjanti mano kūną.
-Alex, - prisistačiau atsisukusi į šokio partnerį ir gundančiai prikandus lūpą pakišau rankas po juodais vaikinuko marškinėliais.
-Styvenas, - tarė priglaudęs lūpas prie mano ausies spenelio. Daugiau žodžių nereikėjo, abu pasinėrėme į šokio aistrą, kūnai glaudėsi vien arčiau vienas kito, lūpos troško būti pabučiuotos, tačiau atsispyrusi pagundai atsitraukiau nuo vaikino ir pajudėjau baro link. Nueidama šypsojausi, žinojau, kad vaikis liko priblokštas tokio mano elgesio.
-Pasilinksminai? - kandžiai paklausė Alexas vos spėjau prisėsti ant baro kėdės.
-Nesuprantu apie ką tu kalbi, - vaidinau kvailute, mėgau matyti pavydą jo akyse.
-Oj, - sudejavo, - tik nereikia, - nusijuokė barmenas priešais mane pastatydamas taure su martiniu, bei alyvuoge persmeigta dantų krapštuku.
-Ilgai dar dirbsi? - pasidomėjau ir tarp dantukų sukandau vynuogę, Alexo akys budriai užfiksavo šį veiksmą, o lūpose susirangė išdykeliška šypsenėle.
-Ne, - nors lūpos atsakė neigiamai, tačiau vaikino galva linksėjo, kas atrodė labai juokingai.
-Regis man rimtai teks ieškotis draugo šiai nakčiai, tiesa? - liūdnai šyptelėjau ir dviem gurkšniais išgėriau savo martinį.
-Nudėsiu, bet kurį, kuris bent prilies tave, - kone suurzgė gražuoliukas rankomis įsirėmęs į barą.
-Gerai, paieškok ten, - parodžiau pirštų į šokančiųjų minią sau už nugaros, - ten viena potenciali auka.
-Labai juokinga, - nusivaipė vaikinas ir atsilaisvino kaklaraištį. - Aš greit, - prižadėjo ir pasilenkęs arčiau prigludo savo lūpomis prie mano burnos, tačiau jam neužteko valios atsitraukti taip greit, kaip norėjo.
-O gal eime dabar, - alkūne pasirėmiau į barą ir prisidengiau lūpas delnu laukdama jo atsakymo. Akyse įžvelgiau aistrą, vaikino lūpos net virpėjo kaip labai jis norėjo sutikti, tačiau apsidairęs tik liūdnai nuleido galvą. - Esi tikras savo sprendimu? - netikėdama, kad man sakoma ne perklausiau, tačiau sulaukiau tik tylos. - Tebūnie, - tarstelėjau ir pakilusi nuo kėdės pajudėjau išėjimo link, tačiau dar nespėjus jo pasiekti, tvirtos rankos apsivijo mano liemenį.
-Gerai, kad dar yra Šonas, bet jei mane atleis, tau galas, - sukuždėjo į ausį vaikinas ir sunėręs mūsų pirštus, išsivedė į lauką pro galines duris, kur stovėjo jo automobilis. Kelią iki Alexo namų įveikėm gana greitai, nors maniau, kad žaliaakiui tai trūko amžinybę. Ir neklydau. Vos įžengėm į jo jaukų dviejų kambarių butuką mano gražuoliukas it išbadėjęs žvėris įsisiurbė į mano lūpas ir nuvilko švarkelį.
-Kantrybės, mažuti, - sukuždėjau ir liežuvio galiuku gundančiai perbraukiau per savo lūpytes.
-Svajok, - garsiai nusikvatojo Alexas ir pakėlė mane ant rankų. Nusimesdama batelius kojomis apsivijusi jo liemenį, o rankomis - kaklą, leidausi nešamą į miegamąjį. Vos pasiekus kambarį, kuriame vyksta stebuklai, greit atsidūriau ant lovos, o Alexas - virš manęs.
-Ne taip greit, saldainiuk, - sumurkiau jam į ausyte. Įrėmus rankas į stiprius pečius, juos stumtelėjau ir mudu apsivertėm, - nebus taip lengva, - tariau rankomis slysdama per ištreniruotą krūtinę, - teks labiau pasistengti, mažuli.
Vaikinas žiojosi kažką sakyti, tačiau užčiaupiau jį bučiniu. Tuo tarpu kol mūsų lūpos šoko aistros šokį pirštais nuslydau žemyn, lėtai atsegiau liemenės sagas, atlaisvinau kaklaraišį.
-Nusiimk, - suniurzgėjau nepavykus nuvilti liemenės. Alexas vikriai patenkino mano prašymą ir pavertęs po savimi liežuviu brūkštelėjo per pilvą. Nesusilaikiau nenusijuokusi, o vaikiną tai dar labiau įaudrino, jis jau ruošėsi išvaduoti mane sijonuko, tačiau sustabdžiau žaliaaki jam dar nespėjus pasiekti savo tikslo. - O kur visi žaidimai? - gundančiai paklausiau prispaudusi prie jo krūtinės ir vėl persiversdama ant viršaus. Neskubėdama, vis labiau erzinanti iš proto einantį vaikinuką atsegiojau baltų marškinių sagas ir atsitraukusi tiek, kad gražuoliukui tektu atsisėsti, švelniai nutraukiau drabužį nuo tvirto kūno apgaubdama jį savo kūno šiluma.
-Mažute.. - sušvokštė užvertęs galvą Alexas, kai lūpomis švelniai slydau jo krūtine vis žemiau. Viena ranka mikliai įveikiau kelnių sagą ir šiek tiek jas nusmaukiau. - Ko dabar labiausiai norėtum? - paklausiau pakėlusi akis iki tokio lygmens, kad galėtu susitikti mūsų žvilgsniai.
-Tavęs, - vaikino balse aiškiai girdėjosi bejėgiškumas. Jis buvo visiškoje mano valiojo ir tai žinojo.
-Jei sugebėsi tai įrodyti, - prakalbau išriesdama nugara ir prisiglausdama visu kūnų prie vaikino, - būsiu tavo, - trumpam glustelėjau savo lūpom prie jo burnos ir atsitraukusi išlipau iš lovos. Priėjusi prie muzikinio centro įjungiau vieną mėgstamiausių savo dainų ir atsisukau į savo berniuką. - Nusiimk jas, - pirštu mostelėjau į kelnes ir jis kaip paklusnus šunytis greit jas nusimetė. - Šaunuolis, - pagyriau rankomis seksualiai braukdama per savo kūną.
-Kristis perdavė man tavo skolą, - staiga prabilo Alexas, nustebusi pažvelgiau į jį, norėjau klausti kuo tai susiję, bet tuomet gimė kita mintis.
-Tai ir gražink man juos, - nusijuokiau. Priėjusi pasilenkiau ir suėmusi vaikiną už kaklaraiščio truktelėjau į save. Jis patogiai įsitaisė ant lovos krašto plačiai praskiesdamas kojas.
Pagal muzikos ritmą judėdama klubais vos per keliolika centimetrų nuo Alexo veido jaučiau kaip oras prisipildo įtampos, lėtai apsisukusi nusivilkau sijoną išriesdama užpakaliuką tiesiai prieš susijaudinusį jauną vyrą.
-Alex… - kažką bandė sakyti mano bendravardis, tačiau aš uždėjau pirštą ant jo lūpų ir smakru mostelėjau į pinigus gulinčius ant naktinio staliuko.
-Parodyk, kaip labai manęs nori.
Žaliaakis suprato mano užuominą, ištiesęs ranką paėmė pinigus ir pasviro į priekį, laisvąją ranka perbraukė man per užpakalį, tačiau gavęs per nagus ją atitraukė. Pasinėrus į muziką judėjau jos ritmu, viena ranka paliečiau savo lūpas, slystelėjau kaklu žemyn ir spustelėjau krūtinę, išriesdama nugarą slystelėjau dar žemiau… Kita ranka nestipriai pliaukštelėjau sau per užpakaliuką ir Alexo rankos taip pat atsidūrė ant jo, bei užkišo banknotą už kelnaičių.
-Išdykėle, - nusijuokė vaikinas valgydamas mane akimis.
-Žinau, - pritariau jo juokui ir apsisukusi pastačiau koją ant lovos krašto greta jo vyriškumo. Alexas švelniai viena ranka apkabino mano blauzdą ir pradėjo ją glamonėti lūpomis, kita ranka vikriai užkišo banknotą už prisegemos kojinės.
-Eikš čia, - nebeiškentęs jis čiupo mane už liemens ir numetęs ant lovos užgulė visu kūnų. Jaučiau kaip stipriai daužosi jo širdis, nors ir pačios kūnas virpėjo iš susijaudinimo, o lūpos godžiai siurbėsi į jo, tačiau žinojau, kad dar to nenoriu.
-Alexai, - pabandžiau sustabdyti įsijautusi vaikiną, tačiau manęs jis jau nebegirdėjo. Tačiau išgirdo durų skambutį, kurį išgirdęs jis staiga atsiplėšė nuo mano kūno ir išskubėjo iš kambario. Nors ir nežinojau kas už durų, tikėjau, jam ar jai baigsis prastai.
Patiko (34)